vaikyti

vaikýti, vaĩko, vaĩkė tr. [K], RŽ, FrnW 1. R, MŽ, N, [K], L, Š, LL209, Rtr, K.Būg, DŽ, KŽ, Šln, Btg versti lakstyti; varinėti, gainioti, vejoti: Vedžiot, vaikýt reikia, jeigu arklys punta Č. Vaikýdavom, kai išpūsdavo karvę: reikia neduot karvei stovėt Alz. Įžaboja karvę ir vaĩko, varinėja ir praeina [išputimas] Kp. Jei persiėda gyvuliai, tai įdeda lazdą į snukį ir vaiko LTR(Br). Ji jau ne iš vieno girdėjo, kad Pimpės berniokas myli gyvulius, nevaiko jų J.Paukš. Žiemą basos [pačios] nelaikyk, apie gryčią nevaikyk LMD(Nj). Vaikýti po visą trobą NdŽ. | prk.: Kad tu tokia mažukė tokią širdį (pyktį) vaikaĩ, tai vaikýk Lp. ^ Vienas laiko, kitas vaiko PPr437, LTR(Skdt). Vėjai laksto po vidų, gali šunis vaikýt (šalta kaip lauke) Ds. ║ siuntinėti: Pusantro mėnesio vaĩkė vaĩkė, kol nustatė [ligą] Dg. 2. [K], M, Rtr, DŽ, KŽ, Pšš, Ldk, Alv, Kpč, Plv, Kbr versti pasišalinti, vyti šalin, baidyti: Vaikýk gyvuolius nuo iškados, t. y. gainiok J. Vaikýt einu karvės [iš daržo] Ad. Lapėnienė ir pūstyklę pametus, kaip karves vaĩkius [iš daržo] Slm. Karvės varmus vaĩko LzŽ. Kad prejo musių; vaikaũ vaikaũ iš gryčios ir vis nieko negaliu padaryt LKT319(Ant). Pirštų galais [motina] buvo įslinkusi seklyčion ir berželio šaka vaikė nuo veido įkyrias muses S.Zob. Tartum nupūsdami rasas nuo žolės, jie (arkliai) prunkštė ir vaikydami uodus purtėsi M.Katil. Aš nemušu to voro, nevaikaũ; jis man nieko nedaro, tegul gyvena sau Svn. Buvo toks eigulys, nu tai vaikýdavo mum nuo to šieno Lnkv. Vaikýk vištas nuog miežių, o tai išretins Vrnv. Regėjau, kap jis žvirblius iš kanapių akmenais vaikė Lš. Šuva neduoda [katėm] ramybės, vaĩko gi jas, užveja ant pečiaus Kpr. Jo tėvas vaikýdavo vaikus iš aviečių Krs. Kur geresnės pievos, bėga gaspadoriai vaikýtų [dainuojančių bernų] Žb. Vis vaĩkė mus, kad neganytume Btrm. Aš dar turiu čėso su mergomi užsiimdinėt, nuog sūnų vaikýt! Drsk. Nuog marčios neparosi bėgiot, kap vaikìs Drsk. Kas iš to jauno: pasgeria, durnavoja, iš namų vaiko Dg. Po rinką zujo policininkai ir vaikė visus, kas norėjo išsidėlioti savo prekes V.Myk-Put. Išejo bobulė ožio vaikytų [iš darželio] LLDI199(Ob). Mes buvom vaikomi (paraštėje vijami), jog ant savo ūlyčių nedrįsom vaikščioti BBRd4,18. | Vaikýti nuo savęs pypkės dūmus NdŽ. | prk.: Nors [Brisius] nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos J.Bil. ^ Porino, kap vištas vaĩkė [i](padrikai, šūkčiodama) Drsk. Kap motina muša – tik musias vaĩko LKKXIII137(Grv). Tirštimai draugės (šeimynos) nevaiko LTR(Lš). | refl. tr.: Visi tuos uodus vaĩkos nuo kojų Pv. Tie žabaliai teip puola, tai vaikýkis vaikýkis Pnm. 3. R, MŽ, Sut, N, NdŽ, KŽ, Snt, Lnkv, Šmn, Jž, LTR(Brž) vytis, gaudyti; persekioti: Iškaitau paršelukus bevaikýdama [į tvartą] Rud. Vaikiaũ kiaulę visur Rod. Tą avį miške bevaikydamas paklydau LTR(Mrj). Šunys, kur vaiko žvėris, užejo sesutę medy[je] (ps.) Btg. Dėkui tau, vaikeli, ką tu tą mano nevidoną užmušei; aš jį vaikau jau kelintas metas BsPIV81(Brt). Atsiliko Šviedrys ir nuklydo toli girion, žmones bevaikydamas V.Krėv. Kur sustojo priešas, mus taip energingai vaikęs? M.Katil. Vejonę darau, vaikausi, vaikau SD387. Žuvis didė, marių smaku vadinama, nuog mažų žuvelių prapuola, kad vaikydama ant krašto ižpuola SPII70. ^ Vaiko kap šuva blusas LTR(Auk). Du kiškiu vaikýsi, nei vieno nepavysi JT371. Suraišiotas, sumazgiotas po karklyną kiaules vaiko (šepetys) M.

vaikýtinai adv. NdŽ; Sut, N, KŽ. | refl. tr. SD387, N, Š: Jie vaĩkėsi vienas kitą NdŽ. Su kuom vaikýtis [K]. Man vaikantỹs kiaules net šonus padiegė Vlk. Po tam … po visus pakraščius vaikės tą veršį, pakol ant savo pusės pastatė, kolei sugavo DS74(Rs). Atsisėdo Straublys ant viesulo ir nuskrido toli, o Dundulis nusivijo jį ir vaikosi iki šios dienos V.Krėv. Brolis po gires su žvėrimis vaikos A1885,7. ║ refl. tr. Lš prk. sekioti, meilintis: Tos bobos jį vaĩkės, kai jis mergos ieškojo Jrb. Baltas diedas, galva kap sniegas balta, o jis dar moteriškę vaĩkos Vrn.

4. prk. barti: Ką te vaikýsi svetimus [vaikus], sa[vo] nesužiūrai Azr. Nuo gaspadinių gaudavom vaikýt, kam anksti parginėm Šd. 5. DŽ, Dkš, Gdl, Dg prk. kreipti ypatingą dėmesį, paisyti: Miestiškas madas vaikýti NdŽ. Užtat kaimynas nuplikęs, kad jo dukterys madas vaĩko Srv. Du bambiziokai pasikorė, vaikýdami savo puikybę BM86(Brž). Nustos bajorai ponystę vaikyti S.Dauk. | refl. tr. NdŽ, Mrj: Šarūnė niekada gandų nesivaikė V.Bub. Ot, prieg žemei dar ledva ritas, o jau madas vaĩkos Lp. Papartienė buvo paprasta moteris, kilusi iš pasiturinčių ūkininkų šeimos, niekad jokių bajorysčių nesivaikė rš. 6. prk. stengtis prilygti, lygintis: Prasimanė didžturčius vaikyti rš. | refl. NdŽ. 7. refl. DŽ stengtis įgyti, siekti ko: Nesivaikyk garbės, karjeros, pinigų – visa tai burbulas rš. Jis gyveno tėvo paliktuose namuose ir, daug nesivaikydamas, tenkinosi pelnu, gaunamu iš savo verslo J.Balč. Tu nesvaikýk pinigo, bet eik prie lengvesnio darbo Slk. Už obuolių nesivaikaũ (nelabai juos mėgstu) Ppr. Visų vėjų nereik vaikýtis: kur ką pamatęs visko neįsigysi Jrb. Vaikýtis raštininko vietos NdŽ. 8. refl. Dkš pūsti (apie vėją): Kluone tai vėjas vaikỹsis – negulk Kt. Reik an tvarto užkraut, ka vėjas nesivaikỹtų Gs. Atsikėliau, – šalta, vėjai vaĩkosi po kambarį VšR. | prk.: Man širdy pavasariniai vėjai vaikos S.Nėr. 9. pučiant judinti: Vėjas vaiko sniego sūkurius rš. Vėjas yra, vėjas vaĩko medelius, vaĩko gerai Kls. 10. leisti, tirpdyti: Saulė sniegą jau baigia vaikýt Užp. 11. vaisinti, kergti: Veršis vaĩko karvę Dv. ║ refl. J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Rtn, Paį, Všk, Aln, Sv geisti patino, lakstyti, bėginėtis: Karvės vaĩkos, reikia jaučio Ldk. Vaĩkos Margoja Kp. Mano karvė paskėlė vaikýtis, bet veršio arti nėra Kb. Karvė vaĩkės vaĩkės, bet dar nepasvaikė Ds. Avys pradėdinėja vaikýtis Dv. Kovos mėnasy jau vaĩkos kiškiai Ob.

◊ kiaulès vaikýti eiti griuvinėjant: Kai jau eina girtas, tada sako – kiaulès vaĩko LKKXIII127(Grv).

poveliùs vaikýti toks Užgavėnių žaidimas: Vaikai, važiuokit povẽlių vaikýt, gerai linai augs Ss. Niekas nesugebėdavo taip vikriai perlieti vandeniu per Užgavėnes povelius bevaikančio jaunimo arba rugiapjūtės pabaigtuvininkų kaip Kazys V.Myk-Put.

šunìs vaikýti bastytis be darbo, valkatauti: O dar̃ pasėjęs negi šunìs vaikýsi, – reikia dirbt Alv. Jaunatvėj tėvų neklausys – vėliau šunis vaikys LTR(Auk).

vė́jus vaikýti (vaikýtis Vrb) DŽ, NdŽ, Grž; LTR(Pg) nerimtai elgtis, bastytis, trankytis: Buvo jaunikaitis: tas vėjų nevaikė, nešvilpino, netinginiavo Tat. O dabar eiti, klajoti po svietą, vėjus vaikyti V.Piet. Kaimas jau taip pripratęs, kad jauni vyrai naktimis vėjus vaiko LTR.

vélnius vaikýti ieškoti priekabių: Žmogus iš nieko vélnius vaĩko Vlkv.

\ vaikyti; apvaikyti; atvaikyti; įvaikyti; išvaikyti; nuvaikyti; pavaikyti; parvaikyti; pravaikyti; privaikyti; razvaikyti; suvaikyti; užvaikyti